Tags

, , , , ,

Niekada neatrodė, kad kelionėse yra kažkas tokio stebuklingo be ko negalėtum visai gyventi. Kartais sakau, kad iki kai kurių dalykų reikia užaugti. Pavyzdžiui, kad valgytum alyvuoges arba cypiančias midijas. Buvo sakančių, kai susituoksite, neskubėkite susilaukti vaikų, pakeliaukite. Skubėt neskubėjome, keliaut nekeliavome. Tačiau, kai gimė Vincentas iškart supratau, kad va dabar kelionės tikrai nebus nuobodžios, banalios, nuvalkiotos, na tos tokios, kur žmonės prisidaro 10000 žymiųjų pastatų nuotraukų, kuriuos nufotografuotus kur kas gražiau galima rasti google paieškos sistemoje. Pirkome bilietus į Romą. Nes šilta, nes lotynų kalba moku kelis eilėraščius dar nuo 2009-tųjų, nes krikštas ant nosies, nes daug senamiesčio ir negelianti kojų Viduržemio jūra čia pat.

Žmonės sako įvairių dalykų. Pavyzdžiui, kad su vaikais gyvenant, o ypač keliaujant reikia daug daug daug daiktų. Tiek daug, kad nepaveži, nesutelpi ir tiek daug, kad nepanaudoji. Žinoma, mes keliavome į didelį miestą, todėl buvo sunku patikėti, kad nebus ten to, ko mums žūtbūt prireiks. Nejaugi Italijoj vaikai tokie kitokie? Ir man atrodo, kad aš esu tas keliautojo tipas, kuris priima šalies iššūkius, jeigu visgi kitokie, tai kokį maistą jie valgo? Kokias sauskelnes perka? Kur migdo vaikus? Taip gražiai įeini į vieną visai netikėtą šalies pažinimo kelią, ir tai man labai smagu, smagiau net negu stovėti eilėje į Koliziejų!

Į pigiųjų avialinijų rankinio bagažo reikalavimus atitinkantį gražiausią ikea lagaminą sukroviau ne tik Vincento daiktus, bet dar ir savo visas sukneles, batelius bei higienos priemones. Pasvėrėme prieš kelionę – apie 7 kg. Valio, vadinasi, galėsime parsivežti itališkų knygučių, gal ir makaronų. Kai galvojau apie rūbus devynių mėnesių kūdikiui, galvojau, kad visko reikės tiek, kiek paprastai reikia ir namuose, o kadangi tai kelionė, tai gal net ir mažiau: kiekvienai dienai smėlinukas plius vienas papildomas, ilgos kelnės, trumpos kelnės (visgi geriau ilgos, bet plonos, kaip ir visgi geriau ilgomis rankovėmis, ploni smėlinukai), keletas megztukų. Svarbu – ilgarankoviai, neperšlampantys seilinukai, kad nereikėtų keisti drabužių per dažnai (ne dėl to, kad ne tiek daug įsidėjau, o dėl to, kad rengimasis 9 mėnesių kūdikiui tikrai nėra veikla on top), šliaužtukas miegui.

Neperšlampantis seilinukas ir pietūs prie Koliziejaus

Neperšlampantis seilinukas ir pietūs prie Koliziejaus

Liemenė-striukė, nes Lietuvoj visgi buvo šalta. Kelios kepurės, iš tikrųjų tai turėjome net tris, o Vincentas iš trijų dvi pametė Romos gatvėse… Ką gi.

Spėta nufotografuoti pamesta kepurė

Spėta nufotografuoti pamesta kepurė

Sauskelnių, kad užtektų kelionei plius dienai. Maisto, kad užtektų kelionei plius dienai. Keletas žaisliukų – pakramtyt ir paskaityt. Įdomesnis klausimas yra vaistai. Visi buvome apdrausti, taigi ištikus rimtai grėsmei, nebūtų buvę baisu skambintis į greitąją ir nebūtų reikėję jaudintis, na kokios čia išlaidos bus. Taigi, mūsų vaistinėlę sudarė pleistrai ir vaistai, efektyviai numušantys temperatūrą. Realiai jokių kitų medicininių priemonių ir šiaip pati be gydytojo rekomendacijų neduočiau. Tad jų ir nesivežėme. Puikūs daiktai – lengvas ir patogus miegoti vežimas ir mylima nešioklė.

Vežimas – na tikrai būtinas, nešioklė tikrai nudžiugina, kai jos žūtbūt prireikia. Dokumentai –  svarbi kelionės dalis. Kremas nuo saulės, jeigu nenori atsipūsti per patį karštymetį, o nori eiti eiti eiti. Smagūs daiktai – maitinimo skraistė, Vincento šaukšteliai. Būtinas daiktas – gertuvė.

Iš tikrųjų, daiktai džiugina, gražūs drabužiai džiugina, efektyviai naudojami, lengvinantys buitį daiktai džiugina, bet renkantis juos važiuojant į kelionę, verta pagalvoti apie juos daugiau, o ne tik, o gal prireiks, nes visgi labiau nei džiugina mane erzina nepanaudojamų daiktų gausybė. Mažiau daiktų, daugiau erdvės sieloms!

Šeštadienio rytą, kai jau turėjome iškeliauti, buvome susikrovę lagaminus, planavome papusryčiauti ir keliauti į oro uostą, ir taip prasidėjo mūsų meilės kelionė į Romą…

Advertisements