Dar nelabai geri vaikai laukia Šv. Kalėdų. Gyvendami dabar ir čia jie tik žiūri į šių švenčių ženklus plačiomis ir atviromis akimis. Lygiai taip kaip išėję pirmąsyk į sceną per pirmą savo sodelio žiemos šventę jie žiūrėjo į susirinkusius žiūrovus. Su nuostaba, bet ir su tam tikru jaukumu ir saugumu, būnant šalia mylimos mokytojos. Trykštantis jų entuziazmas ir atvirumas įvykiams čia ir dabar nuvedė juos į sceną ir per paskutinę šventės dainą, kai jau lyg ir dar jaukiau buvo įsitaisęs tarp savo tėvų, bet smalsumas ir noras patirti daugiau išginė jį tyrinėti. Vėlgi saugiai ant mokytojos rankų.

Kartais artėjančius šventės ženklus jis bando griauti: mesti savo rūbą ant eglutės, pabandyti ją purtyti už šakos ar smarkiai į žemę mesti, deja, dūžtantį žaisliuką. Tas (pa)bandymų tokių ryškių, atvirų ir neapgalvotų, metas.

Geri vaikai prieš šventes, o, kaip planuojama, ir per jas, kaip ir daugelis pasaulyje patiria daugiau malonių susitikimų, truputį daugiau laiko su mama, dar daugiau laiko su atostogausiančiu tėčiu.

Iš tiesų, kaip Beata rašė kažkuriame savo žurnale, vaikai yra pusė kalėdinio džiaugsmo, tai geri vaikai yra beveik visas. Nes kaip pasidarytų nyku, kai įjungus lemputes niekas nebandytų jų ištraukti iš rozečių arba nestovėtų šalia gaminančios Kūčių patiekalus mamos ir neprašytų vis ko nors paragauti.

Būna kartais tamsu, važiuoju į darbą, lyja ir smegenyse viskas pradeda švisti. Nes jis dabar tikrai yra. Tas kalėdinis džiaugsmas. Nuolat.

IMG_4187

Advertisements