Kai birželio mėnesį laikai egzaminus, nuotaika po truputį darosi pakylėta, nes juk priešaky ne dar vienas semestras ir gūdus vasario kovo tandemas, o puiki vasara. Vasaros atostogos man jau antri metai yra tiesus kelias į dideles laiko investicijas šeimos (tos, kur su gerais vaikais) santykiams, nes vasarą čia visko daugiau: kelionių, ilgų vakarų, raitymųsi lovoje, žaidimų vandeny, atostogų atostogų atostogų.

Išsyk po paskutinio egzamino, išmintingai susikrovę kelis lagaminus daiktų, išvažiavome trim savaitėm prie jūros – į Palangą. Taip netikėtai susiklostė, kad visada kada nors įsivaizdavusi savo šeimos poilsį mažų mažiausiai Nidoje, mūsų tobulas poilsis jau ne pirmi metai klostosi Palangoje. Ir po apsisprendimo niekada nerodyti vaikams Palangos Basanavičiaus gatvės (nepriimti visiškai rimtai) Palangoje yra begalė puikių vietų, kur tiesiog jautiesi puikiai, su gerais vaikais.

19897853_10212098530951841_277599099_o

Jūra. Beveik trimetis Vincentas maudytis jūroje gali praktiškai bet kokiu oru, ir, patikrinau praktiškai, tai gali daryti be pertraukos daugiau nei valandą (po tos valandos suviliojau grikių koše – prie jūros viskas skaniau maždaug 25 procentais). Puikus privažiavimas prie jūros su vežimu yra takelyje einant S. Dariaus ir S. Girėno gatve. Prie medinio takelio yra ir tualetas, ir persirengimo kabina, todėl išlikti kiek mažiau smėlėtiems ši vieta labai padeda.

Labiau laukinis ir erdvus pajūris Šventojoje, aplankius trijų mergelių skulptūrą, galima patekti prie nuostabios vietos prie jūros.

Į jūra galima merkti ir trijų mėnesių kūdikio kojeles – šypsena atsidėkota.

Birutės parkas. Su vaikais – tai visų pirma antyčių, gulbių apžiūrėjimo vieta. Kai vyksta Čiurlionio muzikos festivalis, gali drąsiai pievoje sėdėti ir klausytis gražios muzikos, nemažai laiko galima praleisti prie Eglės žalčių karalienės skulptūros, kuri tokia populiari, kad net nežinau, ar pavyktų ten prisėsti ir nuosekliai papasakoti visą pasaką. Galima važiuoti ir paspirtuku, ir dviratuku. Yra tokia didelė pavėsinė, kurioje vaikai paprastai patys susigalvoja veiklų.

Vaikų žaidimų aikštelė. Pirmąją savaitę ėjome ten beveik kiekvieną dieną, gal todėl kitas savaites ten nosies nekišome, o gal tiesiog todėl, kad tai tolimiausias mums taškas nuo gyvenamosios vietos. Bet šiaip viskas ten yra gerai. Yra net supynė neįgaliesiems, gaila tik, kad ne visi suaugę skaito ženklus ir leidžia savo ne neįgaliems vaikams drožti vienintelę tokią supynę, kai alternatyvos jiems – begalė. Skanūs, įsivaizduoju, kad gal ir gana sveiki, ledai, ir daug.

Restoranas „Kablys“. Erdvi, jauki erdvė, kurioje vyksta įdomūs renginiai, reikia tik sekti naujienas. Yra meniu vaikams, keletas supamųjų krėslų, o ir šiaip didelė erdvė paprastai būna draugiška vaikams.

„I love Palanga“. Taip pat jauki erdvė, vyksta įdomūs koncertai, filmų vakarai, yra žolės, ant kurios galima ištiesti žaidimų kilimėlį kūdikiui, šalia yra asfaltuotas skverelis, kur galima važinėtis paspirtuku, didelį šachmatai, skulptūros – vaikų traukos vieta. Galima tiesiog sėdėti apsikabinus.

Palangos miesto biblioteka. Sutvarkyta vaikų skaitykla, galima tiesiog sėdėti ir skaityti knygas, kurių pasirinkimas taip pat nemenkas. Už užstatą galima imti knygas namo.

Mažvydo vasaros skaitykla. Mažiau sutvarkyta už biblioteką, ne tokia jauki, keistai atrodo eilėmis kaip mokykloje sustatyti suolai. Pati erdvė labai šviesi ir jauki, bet trūksta meilės ir gal atnaujinimo. Yra dėlionių, keletas žaidimų, galima smagiai praleisti laiką.

Tai tokios kelios vietos, kurios mums sudarė didžiąją dalį buvimo Palangoje. Ir dabar, kai jau trečia diena Vilniuje, labai norisi atgal. Ten oras kvepia!

Advertisements