Dyon_parenkitvaikamokyklai_minkstas.indd

Loise Doyon Parenkite savo vaiką mokyklai

Prasidėjo aštuntoji Vincento atostogų savaitė. Iš tiesų apsispręsti daugiau nei aštuonias savaites nevesti vaiko į mylimą darželį, kuriame kasdien kruopščiai mokytojų suplanuotos veiklos, išvykos, žaidimai su vaikais, galiausiai net šiltas, šviežias ir gana sveikas maistas, pastovus pietų miegas, nėra taip paprasta ir elementaru, kaip gali pasirodyti. Bet mes apsisprendėme ir nėrėme į vasaros nuotykius. Ir žinoma kai visur keliavome, įspūdžiai keitė įspūdžius, tai didžiausias iššūkis buvo kokybiškai naktį pailsėti, bet būdavo ir dienų, kai tiesiog būdavome namie, nebeturėdavome jėgų net iki parko nusibelsti, tomis dienomis džiaugėmės, kad mūsų namuose atsirado knyga Parenkite savo vaiką mokyklai/500 psichomotorinių žaidimų 2-6 metų vaikams, parašyta Louise Doyon.

Į pavadinimą pradžioje žvelgiau skeptiškai, kaip nepatiko labai geros knygos Viską išbandžiau pavadinimas, taip ir šis man pasirodė per daug nesisiejantis su mūsų namų gyvenimo stiliumi, filosofija, ritmu etc. Tikslas nėra vaiko kažkam parengti, kažkam miglotam ateityje, tikslas yra atliepti šiandien iškilusius vaiko poreikius, būti kokybiškai su vaiku, patirti, mokytis, žvelgti į mokymąsį kaip į niekada nesibaigiantį procesą. Ir būtent ši knyga gali padėti tai padaryti.

Vienas esminių raktų į normalius suaugusių santykius su vaiku – tai adekvatus amžiaus tarpsnio išmanymas. Knygoje pateikti moksliniais tyrimais pagrįsti vaiko gebėjimai, ką jis gali gebėti tam tikru ikimokyklinio amžiaus laikotarpiu. Knyga – sufleris, kokiomis temomis, kokius žaidimus būtent žaisti dabar, labai dažnai vaikas pats tuos žaidimus pasiūlo, knygoje paaiškinama, kodėl būtent tokį žaidimą žaisti šiandien yra svarbu ir kaip suaugęs žmogus gali pakreipti dar įdomiau tą patį žaidimą, kad lavintųsi tam tikri vaiko gebėjimai.

Vincentui dabar piešimo etapas, man asmeniškai tai viena nemėgstamiausių veiklų, tačiau knygos skyriuje grafinė raiška man kaip tokiai nekūrybingai piešėjai pasakoma, ką ir kaip aš galiu piešti su vaiku. Manau, jei ne knyga, tai aš būčiau numuilinus šitą veiklą, siūlius geriau lego padėlioti ar pašokti, kas man sekasi kur kas geriau nei piešimas. Prisėsdavome ir vis paišydavome, aš namą, o jis – rūkstančius dūmus, aš – aitvarą, o jis – aitvaro virvelę ir t.t. Knygoje net 15 skyrių, kuriuose pateikti įvairūs žaidimai, ugdantys vaiką visapusiškai, nes aš menkai tikiu, kad būna ikimokyklinukų gabių kažkuriai vienai sričiai, na pavyzdžiui, puikiai išsivystę stambiąją motoriką, tačiau sunkiai orientuojasi laike ir prastai atlieka tempo pratimus, manau, kad tiesiog suaugę aplinkui nepasiūlė ir neužkabino įdomiais laiko ir tempo žaidimais. Knyga gali paįvairinti kasdienybę su vaikais ir padaryti mus labiau susigaudančiais jų pasaulyje suaugusiais. Svarbiausia prisiminti, kad visa tai turi būti labai smagu ir visiškai normalu, kad trijų metų vaikas nepadaro iškart tai, kas knygoje nurodyta kaip trejų metų vaiko gebėjimas. Nes mokymasis yra procesas. Nesibaigiantis. Ir tai man atrodo vienas svarbiausių dalykų, kurį galime išmokyti savo vaikus.

Vincentas veik kasdien, pasiima knygą ir sako: na, mama, pažaidžiam žaidimą iš knygos? Renkamės, žaidžiam, perkuriam, prikuriam, improvizuojam, kvailiojam ir taip kaip akimirka prabėga aštuonios atostogos savatės.

Kai kuriuos žaidimus nufilmavome:
Keturiom su šaukštu

Vincentas ir servetėlė (Meta į orą popierinę nosinaitę ir stengiasi atsisėsti prieš jai paliečiant žemę. Tuomet nuosekliai papasakoja, ką darė.)

Advertisements