Sakau aš jam, kad mūsų santykiai kiek komplikuoti dabar. Sakau, truputį nusibodai. Ir plyšauja nervų galūnėlės nuo zuzuzu zirzirzir ir aaaaa. Iš tikro nerimauju giliai ir galvoju, ar tikrai jam viskas gerai. Nes aš tai kaip nors gi. Bet truputį google‘o, truputį knygos viską išbandžiau, truputį pirmųjų metų krizės požymių pasiskaitymo ir viskas gerai gi.

Telpam daugmaž į laimingos šeimos lenteles. Vakarais kartais spėjam paskaityti knygas, nelabai spėjam įsijungti lrt. Mėgaujamės išvykomis į ikea, renkamės krėsliukus, Paulius atranda naujų amplua darbe, Vincentas gyvena ne vaikščiodamas, o džiaugsmingai šokuodamas. O visą šitą tamsumą lauke skaidrina svajojimas apie sukneles. Tiesiog. Apie sukneles. Kaip tame A. Žagrakalytės eilėraštyje:

 

jums nežinoti, – nei parašyti

eilėraštį, – kartais smagiau yra eiti

matuotis suknelių ir iš šimto šešiolikos

 

išsimatuotų:

 

kokias keturias

nusipirkti.

 

Tokia prieškalėdinė tyla. Tyliai auginant kažką daugiau nei zuzuzu ir zirzirzir.25371187_10213344035088666_874488517_o

Advertisements