Vincentas sako, kad pavasaris negali ateiti greitai, jis ateina po truputį, mažais žingsneliais. Vincentas puikiai atsimena, kad kovo dešimtą ypatinga šventė. Trumpom minutėm jau ir mieste galima užuosti pavasarį, išgirsti tą patį paukštį, kurį girdėdavau ankstyvą pavasarį čirpiant ir vaikystėje. Pranciškau, ir šioje pavasario ankstybėje, kai sniegas keičia saulę ir atvirkščiai, mes švenčiame tavo gimtadienį!

Viską viską prisimenu, kas ir kaip buvo prieš metus. Atsimenu tavo gimimo šviesumą, lengvumą. Kaip buvo lengva, kai tave padėjo šalia, kokios buvo lengvos pirmos savaitės, pirmieji mėnesiai. Ir kaip kažkaip netiktėtai su tavo paties sunkėjimu, po truputį buitis pasidarė sunki. Žiema iš tiesų buvo nelengva, sunkių jausmų pripildyta, vakarinių galvojimų, kas čia tarp mūsų netaip, kur čia ir ką kitaip, kas rytą bandymais ir vėl, ir vėl iš naujo žiūrėti šviesiai, bet vakare vėl tas sunkumas užguldavo.

Kas iš tiesų lengva su tavimi, Pranciškuti, tai mūsų naktys. Kaip naktį man viskas aišku su tavimi, tu visada šalia manęs, o aš šalia tavęs, mes suprantam vienas kitą iš judesio, iš gilesnio kvėpavimo, ar kvėpavimo sustabdymo, kaip viskas lengva su tavimi, mano meile, naktį. Matyt, visi sunkumai prasideda nuo akimirkos, kai mums reikia palikti meilės guolį, ir žengti į mūsų mažą platesnį pasaulį, pasirūpinti broliu, nuvesti per bet kokį orą jį į darželį, prasideda tokios buitinės nesąmonės kaip pavalgyti, nueiti į tualetą ar kt. Man iš tiesų nebuvo lengva su tavimi susikalbėti, bet naktim… naktim man atrodo tu man atleisdavai, mūsų pirmųjų metų naktys. Nepamirštamos!

Dabar aš dievinu akimirkas, kai sustingstu, kai tu pradedi eiti nesilaikydamas, arba kaip apsąla širdis, kai tu keli rankas į viršų, užverti galvą ir juokiesi, arba kai žaidžiu su tavimi eina eina eina ir čiupt pagauna žaidimą, ir tu nustoji burnoti ant pasaulio ir nusišypsai. Man patinka, kaip baseine tu atsipalaiduoji, nors mokytojų tikslas gal kiek kitoks, kad tu daugiau judėtum, bet tu kaifuoji nuo vandens ir mano rankų, ir tiesiog nori taip būti. Man patinka kaip kartais mes gyvename mašinoje, aš saugau tavo miegą, o tu saugai mano ramybę tiesiog pabūti.

Aš vis dar esu kelionėje į tave, kas tu esi. Juokaujame, kad būsi naktinio klubo apsauginis su šūkiu “protingi tik silpni”, bet giliai suprantu, kad tu turi kažkokį labai sunkiai man prieinamą vidinį pasaulį, į kurį aš, mano brangus Pranciškuti, kol gyva, eisiu ir belsiuos, nes nieko nieko pasauly nėra svarbiau už šitą ryšį, kurį kuriame mes, visa atsakomybė mano rankose.

Tai su gimtadieniu, mano antragimi sūnau. Man atrodo čia tik pradžia, juk pavasaris ir yra pradžia!

 

28943825_10214043510695119_129944766_o

Ruošiasi gimtadienio šventei

 

Advertisements