Turėti daug laiko. Tiek daug, kad vaikai prisigalvoja įvairiausių žaidimų su bet kokiais aplinkoje daiktais ir ilgai juos žaidžia, tiek daug, kad Vincentas gali tiesiog ilgai raitytis ant sofos ir sakyti: mama, man taip gera namie. Ilgai maudytis miesto fontane tol, kol prie 28 laipsnių karščių vaikas pasako, kad jau per šalta maudytis daugiau. Tiek daug laiko turėti prie jūros, kad gali net dieną ar dvi prie jūros nenueiti. Toks neįmanomas ir laikinas gyvenimas. Išsitęsęs.

 Ir viso to ilgo kartu buvimo pasekmės gražiai išsidėliojančios priešaky, kai broliai supranta vienas kitą be žodžių, kai gali vienas kitam padėti, kai susigalvoja įvairiausių šėlionių ir bendradarbiavimo žaidimų, kai tu krenti vakare jau paslika, nes nuovargis siekia net pačius nagų galiukus, bet nuovargio prasmingumas saldžiai užtvindo smegenis ir užmiegi ramiai. Ramybė. Tas jausmas, kai prieš miegą iš viso jokios mintys nelenda į galvą, o ryte atsikėlus dalykai savaime smegenyse susidėlioja, darbai pasidaro. Dienos vaikų sūkuryje.

 Ir tas jausmas, kai išeini į D. Razausko koncertą ir daugiau nieko negirdi tik muziką, ir paskui nuolat kursuojant maršrutu Vilnius-Palanga, Palanga-Vilnius, ir jie miega ten gale, gali klausytis muzikos, ir pabėgt į vėjus mintimis arba kai išeini į elektritą su Dange ir kalbi, ir klausai, kalbi ir klausai atsisėdus ant šaligatvio šalia baro. Paskui grįžti pas juos ir įsirangai kojūgaly. Ir kai pasikviečia pasikalbėti į darbą, ir nuo tos dienos nebegali nustoti apie jį galvoti, planuoji, dėlioji, įsivaizduoji, ir net sunku patikėti, kad vien ta mintis, kad vėl būsi ten, suteikia tiek džiaugsmo, nerimastingo džiaugsmo. Žinai, kad dienos bus pilnos kitaip. Ir visaip gerai kaip jos yra.

Noriu vis dar parašyti apie Pranciškų, apie jo gyvybę ir energiją, apie jo ėjimą ėjimą ėjimą ir ėjimą, ir tą ėjimą kur užvertus galvą ir juokiantis ir nieko nematant aplink, ir tą pasidavimui gyvenimo vyksmui, tiesiog, nesisaugant, negalvojant, atsidavimą gyvenimui ir apie save, nežinančią, kaip ta gyvenimą jam pristatyti. Gal kadanors… Parašysiu.

36386215_10214907044842933_9114332072863858688_n

 

Advertisements